Kai gyveni, bet tavęs niekas nebedžiugina.
Tavo pasiekimai, iš tiesų, yra ne tavo. Prabudęs, kas rytą, vis sunkiau išlipi iš lovos ir jau retai išspaudi šypseną žiūrėdamas į save veidrodyje. Tiesą sakant – dažniau nusivili pamatęs save. Liūdnos akys, keletas rūpesčio raukšlelių, papilkėjusi oda ir pajuodę paakiai. Ir nuovargis, kuris nedingsta, net giliai pramiegojus visą naktį. O kur dar tos naktys, kai negali sumerkti akių. Bėgančios mintys, nuslopinti jausmai, kurie nori būti pamatyti. Jie veržiasi į tavo gyvenimą, jie tūno tavyje ir laukia akimirkos, kada pagaliau galės pasirodyti. Ir kai kas nors paklausia:
-Kaip tu jautiesi?
Tu, net nepagalvoji, šypteli ir atsakai:
-Gerai!
O ką tu jauti iš tiesų? JAUTI.
Blogiausia viso to dalis, kad mes net negalime to įvardinti. Mes galvojame, kad jaučiame.
Supranti skirtumą?
JAUSTI ir GALVOTI, KAD JAUTI.
Ir tai tęsiasi metų metus. Neišjausti jausmai nutyla, bet jie niekur nedingsta. Chaosas galvoje, širdyje. Namuose ir darbe. Sveikata šlubuoja. Kol nutildyti jausmų ir minčių nebepavyksta.
SPROGIMAS!
Deja, dažnai ligos formatu.
Ir čia ateina momentas, kai turi pasirinkti ar su Dievo pagalba kilsi aukštyn, ar su ta pačia Dievo pagalba nugrimsi į nebūtį.
Dievas mums padeda, visada, kad ir kuriuo keliu pasirenkame eiti. Jis visada stipriai laiko mus už rankos.
Pasirinkimas, kuriuo keliu eisi, taip pat yra tose pačiose tavo rankose. Viskas yra daug paprasčiau nei tau atrodo. Patikėk manimi. Aš esu to įrodymas. Mane vadina – STEBUKLU.
Tarp mūsų skirtumas tik tas, kad Tau nebereikia eiti tokiu sunkiu keliu, kokiu ėjau aš. Aš jau nuėjau tą kelią ir dabar esu čia tam, kad padėčiau ir Tau kuo lengviau pakilti. Tai mano gyvenimo misija.
Paimk mano ranką ir eikime drauge. Aš tau parodysiu kaip viskas gali būti lengva.
Aš esu Liutauras. Žmogus, tėtis, sūnus, draugas, kaimynas. Aš esu PAŠAUKTASIS MOKYTOJAS.
Mano praktikos yra skirtos žmonėms, kuriems istoriniai įvykiai, tokie kaip karai, nelaisvė, priespauda, genetikoje paliko padidintą jautrumą, emocionalumą, stresą ir baimę.
Praktikos ypač tinka tiems, kurie gyvena galvojimu, o ne jautimu, kurie jaučia didelę įtampą kasdieniame gyvenime ir susiduria su sunkumais santykiuose, šeimoje, darbe, versle, karjeroje.
Daugybė mąstymo procesų, gyvenimo stilius, turi didelę apkrovą smegenims, kurios galiausiai išnaudoja visus energetinius resursus, kas priveda prie depresijos, rizikos susirgti vegetatyvinės nervų sistemos ir kitomis ligomis.
Mano praktikose svarbiausia yra jausmai. Vėl pajusti savyje malonias emocijas, išmokti pasiimti ir kaupti energiją pačiuose svarbiausiuose sielos ir širdies centruose.
Kai grįžtame į savo jausmus į savo vidų, laimės hormonai užlieja visą kūną. Kai turime energijos – pats kūnas ima sveikti.