a
PublikacijosJausmai – vaistas nuo depresijos. Meditacinė praktika ir gyvenimo energija
depresija

Jausmai – vaistas nuo depresijos. Meditacinė praktika ir gyvenimo energija

Jausmai – vaistas nuo depresijos. Meditacinė praktika ir gyvenimo energija.

Jausmai yra gyvenimo variklis, tai dovana mums. Meilės ir džiaugsmo jausmai. Tik jausmai gali išvesti mus iš painaus labirinto ir išgydyti depresiją. Daugelis žmonių patenka į labirintą. Jie beldžiasi į vienas duris, eina ieškoti toliau, vėl beldžiasi ir taip toliau, sukasi šiame labirinte, nerasdami išeities ir tik jausmai gali mus iš jo išvesti.

Man buvo suteiktas gyvenimas iki 30 -ties metų. Ėjau labirintu, kažką spręsdamas, skaudančia galva, pavargęs ir gyvenimas neatrodė toks gražus. Buvau labirinte ir aš turėjau iš jo išeiti.

Jei manęs paklausia: kaip tau sekėsi? aš visada atsakau: įjungiau jausmus ir gavau žemėlapį, rodantį išėjimą. Ir aš išėjau iš šio labirinto laimingas. Išėję iš šios labirintų būsenos jaučiamės laimingi bei labiau atviri sau.

Kalbant apie depresiją noriu pasakyti, kad pirmiausiai žmonės turi nustoti lyginti save su kitais. Niekas nėra geresnis už mus ir mes nesame geresni už kitus. Tai jis, o tai aš. Kai pradedame save lygiuoti su kitais, patenkame į depresijos, godumo ir pavydo būseną ir tai žlugdo žmogų iš vidaus.

Kodėl egzistuoja pavasarinė depresija?

Žiemos metu žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, užsidarę, užsisklendę. Lauke mažiau nuolatinės saulės šviesos. Visi žmonės šiltai apsirengę: megztiniai, kepurės, pirštinės, striukės ar kailiniai ir dar su kaukėmis, matosi tik akys. Tarp žmonių nelieka išskirtinumo. Ateina pavasaris ir žmogus mato, kad gamta atgyja, žmonės laimingi, merginos su sijonais, vaikinai su marškinėliais ir šortais. Jie eina klausytis muzikos, pasėdėti ant suoliuko, šnekučiuotis, juoktis, poros vaikšto susikibusios rankomis visi mėgaujasi šiltu oru.

Deja, sergantieji depresija visu tuo pasidžiaugti negali, nes yra per daug suspausti savo viduje. Iš principo jie norėtų mėgautis ir džiaugtis kaip kiti, bet neturi nuotaikos. Kodėl nėra nuotaikos? Nes žiemą depresiją turintis žmogus nieko nedarė, kad pavasarį jaustųsi gerai. Jis darė tik tokius dalykus, dėl kurių jam buvo blogai. Tai tarsi rūkymas. Žmogus galvoja, kad rytoj mes rūkyti ir dabar surukys tik vieną cigaretę, tačiau kitą dieną surūko dvi, dar kitą dieną tris ir t.t. Tas pats yra ir su galvojimu, kad šiandien buvau liūdnas, gal rytoj būsiu linksmas, tačiau tas žmogus liūdnas bus ir rytoj, ir poryt, ir už poryt. Taip susidaro užburtas ratas iš, kurio sunku išeiti.

Pavyzdžiui, aš klausiu žmogaus: kaip tu gyvenai žiemą?

Jis atsako: visą žiemą kovojau.

Mano patarimas: nekovokite su kažkuo, o po truputį, po truputį ugdykite savyje jausmus.

Žmogus turi suvokti, kad greitų rezultatų nėra jog viskas ateina palaipsniui.

Jeigu žmogaus gyvenime buvo negatyvūs jausmai ir emocijos, reiškiasi taip pat yra ir kelias į teigiamus, gerus jausmus. Ir tai kelias kurį taip pat reikia praeiti. Kai žmogus prieina bedugne ir suvokia, kad pavargo, to užtenka, norint pradėti gyventi gerai ir jaustis taip gerai, kaip buvo prieš keletą metų. Aš sakau tokiam žmogui: apsisukime ir eikime į saulę, o aš tave palydėsiu. Jis apsisuka ir pradeda eiti link saulės. Jei norite, kad jums šviestų saulė, pirmiausia turite į ją atsigręžti.

Turite suprasti, kad žmogus pradeda eiti atgal, bet tarsi į priekį, kaip ir pats kelias, eina ir atgal ir į priekį. Tačiau šiame kelyje į tas pačias situacijas ir procesus savo gyvenime jis reaguoja kitaip, ne taip aštriai ir tampa laisvesnis. O tai reiškia, kad jis jau eina teisingu keliu, kažko išmoko ir jau juda saulės link. Į visas situacijas, kurias jis patyrė eidamas į bedugę, jis turės pažvegti iš teigiamos pusės ir taip jis keliaus link saulės.

Tik gimęs žmogus keliauja mirties link. Metai bėga, o laiko lieka vis mažiau. Labai svarbu, kad žmogaus gyvenimo kelias turėtų prasmę. Tai reiškia, kad gyvenimo proceso metu jis stengiasi kuo daugiau džiaugtis gyvenimu, jausti. Stengiasi pradėti mylėti save.

Jei pavasarį sergu depresija ir liūdna, turiu suprasti, kad mano smegenys pavargo.

Jos negavo energijos, o tai reiškia jausmų iš širdies ir sielos. Tai reiškia, kad visą laiką gyvenau tik mąstymo procese. Maniau, kad esu laimingas, kad visada būsiu geros nuotaikos. Tačiau mano energijos šaltinis išsenko nepriklausomai nuo manęs, nes daug energijos išeikvojau įvairioms smulkmenoms. Tai stresas, kažkas, kas man nepatinka.

Ir ką tada man daryti? Aš įjungiu jausmus. Suprantu, kad jausmai man yra prioritetas ir pradedu savęs klausti, ne ką aš galvoju, o ką aš jaučiu.

Ir tada, išėjęs į gatvę ir įkvėpęs gryno oro, klausiu savęs ką aš jaučiu? Jaučiu kaip gamta kvepia pavasariu!

Atmerki akis, žiūri į saulę ir vėl klausi savęs, ką jauti? Šilumą ir grožį!

Ką girdi ir kaip tai verčia tave jaustis? Paukščiai gieda, vėjelis ramiai pučia.

Ir taip aš pradedu pereiti į jausmų procesą, taip prasideda energijos mainai tarp sielos ir proto.

Žmogus pradeda semtis energijos iš sielos, o tada viską aplinkui pradeda matyti „iš sielos“.

Jeigu jis viską mato arba dažniausiai „iš širdies“, tai daro viską „iš širdies“. Ir jaučiasi gerai. Žmogus jaučiasi nepalankiai, nes gyvena iš smegenų rezervo, išsenka laimės ir džiaugsmo energija, žmogui nebelieka ką jausti. Ir tada smegenys tampa alkanos, piktos ir agresyvios. Depresija dažniausiai yra egoistinė liga. Kadangi dažniausiai depresija sergantys žmonės žiūri tik į save. Jaučiuosi blogai, padėk man. Arba man nereikia pagalbos, bet jaučiuosi blogai. Manęs niekas nedžiugina. Aš negaliu miegoti. Aš, aš, aš, aš. O tai, kad aplinkiniams sunku, jis jau yra abejingas. Jis sutelkia dėmesį tik į save.

Anksčiau šis žmogus gyveno taip pat, tik kažkuriuo momentu ši būsena pradėjo jaustis labai stipriai.

Ką daryti tokioje situacijoje? Turime pradėti padėti kitiems žmonėms. Tiems, kuriems taip pat reikia bendravimo, ar maisto, ar pagalbos kasdieniame gyvenime ar dar ko nors. Ir nebandykite teisintis tuo, kad aš pats jaučiuosi blogai. Čia ir slypi visa esmė, ar galiu pasirūpinti kitais tokioje savo būsenoje?

Ir jei galėsiu, žmonės pradės man dėkoti: koks tu šaunuolis, šaunus, ačiū, koks tu geras žmogus! Ir tada aš pradedu jaustis gerai, pilnavertiškai. Tai jausmas, kad esame reikalingi, kad esame dėkingi. Tada atsiranda gyvenimo prasmė. Ir tai eina į jausmus, nes žmonės dėkoja iš visos širdies. O jei negalime patys suaktyvinti širdies ir sielos, tai turime padėti padaryti kitiems. Žmonės bus dėkingi už gerus darbus ir pagalbą. Tada nustojame būti savanaudiški. Tai geriausias vaistas.

Ką mums duoda meditacijos ir praktikos?

Jeigu žmogui sunku ir jis negali atsikelti, vadinasi, jam trūksta vidinės jėgos. Tai reiškia energijos. Jei jis nori išspręsti šią situaciją, tapti dar geresnis, šviesesnis ir daugiau nesirgti depresija, tuomet jis turi išmokti pasisemti energijos. Tai reiškia, kad reikia pasisemti tiek energijos, kad užtektų tiek kasdieniam gyvenimui, tiek darbui, tiek santykiams ir, žinoma pasilikti rezervą. Šiuolaikinis žmogus beveik niekada neturi energijos atsargų.

Praktikuodamas žmogus pradeda susipažinti su savo vidiniais procesais. Žmogus, turintis pakankamai energijos, yra laimingas žmogus.

Per meditacines praktikas mokomės atpažinti, iš ko mes susidedame ir kaip tai panaudoti. Per pratimus mokomės sustiprinti savo energiją. Jausmai gali suaktyvėti, kai yra energijos. Kai pradės ryškėti jausmai, suprasime, kad einame teisinga kryptimi. Atsiras gera, stabili psichologinė būsena.

Jeigu susidomėjote šiuo straipsniu ir norite daugiau sužinoti apie meditacijos praktikas, taip pat gauti atsakymus į rūpimus klausimus, kviečiame apsilankyti Liutauro Viktorino svetainėje www.liutaurasviktorinas.com

Liutauras kas savaitę rengia praktinius webinarus, kuriuose nagrinėjamos įvairios su sveikata, įvairiomis žmogaus būsenomis, vidinio ir mus supančio pasaulio paslaptimis susijusias temas. Liutauras taip pat supažindina mus su savimi, moko pasisemti reikiamos energijos ir padėti tiek sau, tiek kitiems žmonėms tapti pozityvesniems, sveikesniems ir turtingesniems.

Iki greito pasimatymo!

Liutauras ir komanda

Turite klausimų?



    0

    Jūsų krepšelis tuščias